• Lithuania - Healthcare Professionals

Lithuania - Healthcare Professionals

Apie retas ligas

Retos ligos apibrėžiamos pagal jų dažnį populiacijoje (ne daugiau nei vienas atvejis/ 10 000 gyventojų). Daugumos šių ligų dažnis yra kur kas mažesnis, tačiau bendras retų ligų skaičius – apie 6 000–8 000 nozologinių vienetų, o kiekvieną savaitę aprašomos 2–5 naujos retos ligos. Todėl suminis populiacinis retų ligų paplitimas – mažiausiai 3,5–5,9 proc. populiacijos kiekvienu duotuoju laiko momentu (neskaičiuojant retų onkologinių, infekcinių ligų ir apsinuodijimų), tai sudaro 263–446 mln. gyventojų visame pasaulyje, 24–30 milijonų gyventojų Europos Sąjungoje, apie 174 000 sergančiųjų retomis ligomis Lietuvoje. Išskirtinė ir šių ligų įvairovė – jos gali pažeisti bet kurį organą ar organizmo sistemą, jomis serga visų amžiaus grupių pacientai, todėl su sergančiaisiais retomis ligomis susiduria visų specialybių gydytojai. Iki 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės, kitas sukelia įvairios kitos priežastys, tai – onkologinės, metabolinės, autoimuninės, infekcinės ir kitos retos ligos. Šios ligos gali sukelti įvairiapusį neįgalumą, pabloginti paciento ir jo šeimos gyvenimo kokybę, pažeisti jų integraciją į visuomenę. Dėl retų ligų retumo ir sudėtingumo būtina paslaugų ir išteklių centralizacija ir plačios apimties bendradarbiavimas, norint užtikrinti pakankamai saugias ir kokybiškas paslaugas pacientams ir šeimoms bei veiksmingą daugelio su retomis ligomis susijusių iššūkių sprendimą.

Nacionalinis veiklos, susijusios su retomis ligomis, planas

Nacionalinis veiklos, susijusios su retomis ligomis planas (LR SAM įsakymas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.435635) buvo sukurtas, bendradarbiaujant atsakingoms institucijoms, sveikatos priežiūros specialistams ir pacientų organizacijoms ir patvirtintas 2012 metais. Plane numatytos veiklos sritys, atsižvelgiant į 2009 m. birželio 8 d. Europos Tarybos rekomendaciją dėl retųjų ligų srities veiksmų (2009/C 151/02) ir šalies poreikius. Plano tikslas – nurodyti ir struktūrizuoti dabartinius ir būsimus su retomis ligomis susijusius veiksmus, integruoti juos į sveikatos priežiūros sistemą. Siekiama nustatyti bendrą požiūrį į retas ligas, pagerinti retomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę, visuomenės informuotumą apie retas ligas, užtikrinti ankstyvą retų ligų diagnostiką, kokybišką gydymą, slaugą, reabilitaciją, socialinę pagalbą bei retų ligų prevenciją, panaudojant visą sukauptą mokslinę ir klinikinę patirtį, optimizuojant asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, aprūpinimo vaistais ir medicinos prietaisais sistemą, racionaliai naudojant turimus resursus.

2021 metais LR SAM įsakymu įsteigta Retų ligų sveikatos politikos grupė, kurią sudaro atsakingų institucijų, specializuotos sveikatos priežiūros gydymo įstaigų, universitetų, pacientų organizacijų atstovai (Retų ligų sveikatos politikos grupė https://sam.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/komisijos-ir-darbo-grupes/retu-ligu-sveikatos-politikos-grupe/)  Šios politikos grupės paskirtis – koordinuoti Nacionalinio veiklos, susijusios su retomis ligomis, plano ir personalizuotos medicinos prioritetines veiklos kryptis, įskaitant bendruosius ES ir nacionalinius veiksmus.

Retų ligų centrai ir Europos referentinių centrų tinklai

Retų ligų Kompetencijos ir Referencijos centrai

Retų ligų kompetencijos centras – organizacinis universiteto ligoninės vienetas, užtikrinantis retomis ligomis sergančių pacientų sveikatos priežiūrą ir atitinkantis nustatytus reikalavimus. Retų ligų referencijos centras – retų ligų kompetencijos centras, esantis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri yra atitinkamo Europos referencijos centrų tinklo tikroji arba afilijuota narė. Retų ligų kompetencijos ir referencijos centrų kriterijai apibrėžti LR SAM įsakymu (LR SAM įsakymas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c942b9c0618611efad96fef38de4d94a?jfwid=bkaxlvwa). Retų ligų kompetencijos ir referencijos centrų sąrašai skelbiami universitetų ligoninių interneto svetainėse (VULSK https://www.santa.lt/retos-ligos/ ir LSMU KK https://kaunoklinikos.lt/struktura-ir-kontaktai/centrai/retu-ir-nediagnozuotu-ligu-koordinacinis-centras/).

Šiuose centruose sergantiesiems teikiamos sudėtingos, aukštos specializacijos, papildomų žinių ir įgūdžių reikalaujančios paslaugos. Norint užtikrinti tinkamą paslaugų kokybę, patirties sukaupimą, racionalų žmogiškųjų ir technologinių išteklių panaudojimą, būtina šių paslaugų centralizacija, todėl retų ligų Kompetencijos ir Referencijos centrai steigiami tretinio lygio universitetinėse gydymo įstaigose, kurių veikla apima ne tik aukštos specializacijos sveikatos priežiūros paslaugas ir integruotą, daugiadisciplinę priežiūrą, bet ir mokymo, mokslinių tyrimų veiklas. Daugiadisciplinė priežiūra – tai komandinis daugelio specialybių atstovų darbas, kai suvienijamos skirtingų sričių žinios, gebėjimai, patirtis ir siekiama visapusiškos priežiūros bei atsižvelgimo į paciento ir jo šeimos fizinius bei psichosocialinius poreikius. Daugiadisciplinės komandos kuriamos tam tikrai ligai ar ligų grupei, jose dažnai yra ne tik įvairių medicinos sričių atstovų, bet ir psichologas, socialinis darbuotojas. Vienas tokio darbo privalumų – pacientas paslaugas gauna koordinuotai, dažnai vadinamojo „vieno langelio“ principu, o visi specialistai laikosi tų pačių klinikinės praktikos rekomendacijų.

Šiuo metu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (VULSK) veikia 39 retų ligų kompetencijos ir referencijos centrai, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose (LSMU KK) – 25 centrai.

Retų ligų koordinavimo centrai įsteigti VULSK ir LSMU KK, (VULSK https://www.santa.lt/retu-ligu-koordinavimo-centras-apie-centra-3/, LSMU KK https://kaunoklinikos.lt/struktura-ir-kontaktai/centrai/retu-ir-nediagnozuotu-ligu-koordinacinis-centras/) pagrindinė jų paskirtis – koordinuoti retų ligų kompetencijos ir referencijos centrų veiklas, teikti informaciją apie pacientams ir šeimoms teikiamas paslaugas, dalyvauti retų ligų srities nacionalinėse politinėse grupėse.

Europos referencinių centrų tinklai (ERT). Daugelio retų ligų srities iššūkių neįmanoma išspręsti be plačios apimties tarptautinio bendradarbiavimo (Tumienė et al., 2021 https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33733400/0. Bendradarbiavimo tarp Europos Sąjungos šalių sveikatos sistemų retų ligų srityse ir ERT steigimo pagrindas – 2011 metais priimta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (2011 Direktyva https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32011L0024). Pagrindinės ERT veiklos:

  • virtuali klinikinė praktika, pasitelkiant tarptautinę duomenų saugos reikalavimus atitinkančią elektroninę sistemą, aptariami sudėtingi sergančiųjų retomis ligomis klinikiniai atvejai;
  • tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos;
  • klinikinės praktikos rekomendacijų, įrodymais grįstų šaltinių rengimas;
  • mokymai, kompetencijų ugdymas, mokymo programų rengimas;
  • biomedicininiai, klinikiniai, epidemiologiniai ir kt. tyrimai;
  • duomenų bazių, biobankų sutelkimas tyrimams, retų ligų duomenų valdymas ir sąveika;
  • švietimas ir sklaida.

2017 metais sukurti Europos referencinių centrų tinklai vienija >1600 Europos šalių referentinių retų ligų centrų visose ES šalyse (ERT https://health.ec.europa.eu/rare-diseases-and-european-reference-networks/european-reference-networks_en). Tikrieji ERT nariai turi atitikti ypač aukštus reikalavimus ir įveikti sudėtingas tarptautines vertinimo procedūras. VUL Santaros klinikos kaip Tikrasis narys dalyvauja 12 ERT veiklose, kaip Afilijuotas narys – 6 ERT veiklose. LSMU KK kaip Tikrasis narys dalyvauja 5 ERT veiklose, kaip Afilijuotas Partneris – 8 ERT veiklose. Lietuvos retų ligų referencijos centrai dalyvauja visų 24 ERT veiklose ir užtikrina Lietuvos piliečių galimybes naudotis visų ERT gerąja praktika.

Retų ligų priežiūros keliai

Dėl unikalių retų ligų savybių retų ligų priežiūros kelių sudarymas reikalauja unikalių sprendimų (Tumienė et al., 2021 https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33738760/). Retų ligų priežiūros keliai yra labai plačios apimties, kertantys ne tik atskiros šalies regionų, bet ir valstybių sienas, priežiūros kelio pradžią sunkiau apibrėžti, nes šias ligas sunku atpažinti ir diagnozuoti, sudėtingesnis pereinamųjų laikotarpių ir ūmių būklių valdymas, priežiūros keliuose daugiau aukštos specializacijos paslaugų, labai svarbus paciento ir šeimos mokymo ir įgalinimo vaidmuo, tarpsektorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas, skaitmeninių technologijų taikymas ir ryšio tarp klinikinės praktikos ir mokslinių tyrimų srities užtikrinimas. Lietuvoje daug dėmesio skiriama retų ligų priežiūros kelių sudarymui ir įveiklinimui: 2022 m. išleista “Retų ligų diagnostikos, gydymo ir ilgalaikės priežiūros metodika” (Metodika https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Asmens_sveikatos_prieziura/Metodiniai%20dokumentai/RETOS%20LIGOS.pdf), 2024 m. LR SAM įsakymu patvirtintas “Pacientų, sergančių retomis ligomis, diagnostikos, gydymo ir priežiūros tvarkos aprašas” (LR SAM įsakymas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c942b9c0618611efad96fef38de4d94a?jfwid=bkaxlvwa), sergantiesiems retomis ligomis ir jų šeimoms taikomos specializuotos paslaugos – koordinuotą daugiadisciplinę priežiūrą užtikrinančios dienos stacionaro paslaugos (LR SAM įsakymas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/8a2d87c0f1d311e3a8c1a1dee39661ca), ilgalaikę, tęstinę priežiūrą užtikrinantis ilgalaikis stebėjimas, vykdomas priskirto sveikatos priežiūros specialisto (LR SAM įsakymas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a22b07c0a0e911e383c0832a9f635113?jfwid=5sjolg36v), specializuotos psichologo konsultacijos (LR SAM įsakymas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ffcbdf70250511efb121d2fe3a0eff27). Šiuo metu aktyviai modeliuojami atskirų retų ligų ir retų ligų grupių priežiūros keliai.

Retų ligų priežiūros keliai labai įvairūs, pagrindinės sudėtinės jų dalys – retų ligų prevencija, retos ligos atpažinimas ir nukreipimas diagnostikai, specializuota diagnostika, specializuotas ir simptominis gydymas, daugiadisciplinė priežiūra, paslaugų koordinavimas ir atvejo vadyba, ūmių būklių valdymas, paslaugų tęstinumo užtikrinimas pereinamaisiais laikotarpiais (pereinant iš vaikų į suaugusiųjų amžių, perinatalinė priežiūra, paliatyvioji pagalba), paciento mokymas, švietimas, informavimas, emocinė ir psichologinė pagalba, socialinė pagalba. Nustačius retos ligos diagnose, retų ligų kompetencijos ar referencijos centruose sudaromas individualus priežiūros planas, kuriame numatomi būtini priežiūros kelio etapai, pasiskirstymas tarp aukštos specializacijos ir arčiau paciento gyvenamosios vietos teikiamų paslaugų, atsakomybių pasidalijimas, kita būtina informacija.

Retų ligų prevencija: naujagimių tikrinimas

Lietuvoje visi naujagimiai tikrinami dėl 12 paveldimų ir įgimtų ligų (LR SAM įsakymas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/d0a3f940e6d011e3a0be833418c290fb?faces-redirect=true); šis tikrinimas užtikrina savalaikę diagnostiką ir gydymo bei stebėsenos paskyrimą, optimalias išeitis pacientams ir šeimoms.

Specializuota retų ligų diagnostika. Beveik visais atvejais retų ligų diagnostika yra specializuota: diagnozės nustatymui reikia sudėtingos, specializuotos įrangos ir kompetencijų, kai kuriais atvejais – daugiadisciplinės komandos darbo. Kadangi apie 80% retų ligų yra genetinės ligos, labai svarbi genetinė diagnostika. Lietuvoje nuo 2014 metų genetinių ligų diagnostikai taikomi kompensuojami naujos kartos sekoskaita ir kitais pažangiais metodais grįsti genominiai tyrimai (LR SAM įsakymas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/493feea0952611e4b92e9028929aad91). VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centre kasmet diagnozuojama > 600 naujų retų genetinių ligų atvejų (Medicininės genetikos centras https://www.santa.lt/medicinines-genetikos-centras-apie-centra/). Kiti aukštos specializacijos retų ligų diagnostikos metodai taikomi retų ligų kompetencijos ir referencijos centruose. Nustačius retos ligos diagnozę, priskiriamas ORPHA kodas; ORPHA kodas gali būti priskiriamas tik retų ligų kompetencijos ir referencijos centruose (LR SAM įsakymas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5cb702d1ee1e11ec8a3a9ec3b65fdf23).

Specializuotas retų ligų gydymas. Specializuotą retų ligų gydymą retaisiais vaistiniais preparatais ir medicinos pagalbos priemonėmis reglamentuoja LR SAM ir Valstybės ligonių kasos (VLK https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/labai-retu-zmogaus-sveikatos-bukliu-gydymas/) teisės aktai, sprendimus dėl gydymo šiais vaistais priima Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija (LR SAM įsakymas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/652656b0b00311e59010bea026bdb259).


About Rare Diseases

Rare diseases are defined by their frequency in the population (no more than one case per 10,000 inhabitants). The frequency of most of these diseases is much lower, but the total number of rare diseases is about 6,000 to 8,000, with 2 to 5 new rare diseases described each week. Therefore, the cumulative population prevalence of rare diseases is at least 3.5 to 5.9 percent of the population at any given time (excluding rare oncological, infectious diseases, and poisonings), which amounts to 263 to 446 million people worldwide, 24 to 30 million people in the European Union, and about 174,000 patients with rare diseases in Lithuania. The diversity of these diseases is remarkable—they can affect any organ or body system, and patients of all age groups, therefore, physicians of all specialties encounter patients with rare diseases. Up to 80% of rare diseases are of genetic origin, while others are caused by various other factors, including oncological, metabolic, autoimmune, infectious, and other rare diseases. These diseases can cause various forms of disability, deteriorate the quality of life for the patient and their family, and impair their integration into society. Due to the rarity and complexity of rare diseases, centralization of services and resources and extensive collaboration are necessary; it helps to ensure sufficiently safe and quality services for patients and families and effectively address the many challenges associated with rare diseases.

National Action Plan for Rare Diseases

The National Action Plan for Rare Diseases (Order of the Ministry of Health of the Republic of Lithuania https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.435635) was developed in cooperation with responsible institutions, healthcare professionals, and patient organizations, and was approved in 2012. The plan outlines areas of action based on the Council of Europe’s recommendation on rare diseases dated June 8, 2009 (2009/C 151/02) and the needs of the country. The aim of the plan is to identify and structure current and future actions related to rare diseases, integrating them into the healthcare system. It seeks to establish a common approach to rare diseases, improve the quality of life for patients with rare diseases, raise public awareness about rare diseases, ensure early diagnosis of rare diseases, quality treatment, nursing, rehabilitation, social support, and prevention of rare diseases by utilizing all accumulated scientific and clinical experience, optimizing the delivery of personal healthcare services, provision of medications and medical devices, and rational utilization of available resources.

 In 2021, by order of the Ministry of Health of the Republic of Lithuania, a Rare Diseases Health Policy Group was established. It is comprised of representatives from responsible institutions, specialized healthcare treatment facilities, universities, and patient organizations (Rare Diseases Health Policy Group https://sam.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/komisijos-ir-darbo-grupes/retu-ligu-sveikatos-politikos-grupe/). The purpose of this policy group is to coordinate the priorities of the National Action Plan for Rare Diseases and personalized medicine, including general EU and national actions.

Centers for Rare Diseases and European Reference Networks

 Competence and Reference Centers for Rare Diseases

A rare diseases competence center is an organizational unit of a university hospital that ensures highly-specialized, integrated healthcare of patients suffering from rare diseases and meets established requirements. A rare diseases reference center is a rare diseases competence center located in a healthcare institution that is a Full Member or Affiliated Partner of the relevant European Reference Network. The criteria for competence and reference centers for rare diseases are defined by an order from the Ministry of Health of the Republic of Lithuania (Order of the Ministry of Health https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c942b9c0618611efad96fef38de4d94a?jfwid=bkaxlvwa). Lists of rare diseases competence and reference centers are published on the websites of university hospitals (VULSK https://www.santa.lt/retos-ligos/ and LSMU KK https://kaunoklinikos.lt/struktura-ir-kontaktai/centrai/retu-ir-nediagnozuotu-ligu-koordinacinis-centras/).

Rare disease competence and reference centers provide complex, highly specialized services that require additional knowledge and skills. To ensure the proper quality of services, accumulation of experience, and rational use of human and technological resources, centralization of these services is a prerequisite. Therefore, rare diseases competence and reference centers are established in tertiary-level university hospitals, which provide not only highly specialized healthcare services and integrated, multidisciplinary care but also training and research activities. Multidisciplinary care involves a team-based approach from various specialties, combining knowledge, skills, and experiences from different fields to provide comprehensive care that addresses the physical and psychosocial needs of the patient and their family. Multidisciplinary teams are created for specific diseases or groups of diseases and often include not only representatives from various medical fields but also psychologists and social workers. One advantage of such work is that patients receive services in a coordinated manner, often referred to as the «one-stop-shop» principle, with all specialists adhering to the same clinical practice recommendations.

Currently, there are 39 rare diseases competence and reference centers operating at Vilnius University Hospital Santaros Clinics (VULSK) and 25 centers at the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics (LSMU KK).

Coordination centers for rare diseases have been established at VULSK and LSMU KK (VULSK https://www.santa.lt/retu-ligu-koordinavimo-centras-apie-centra-3/, LSMU KK https://kaunoklinikos.lt/struktura-ir-kontaktai/centrai/retu-ir-nediagnozuotu-ligu-koordinacinis-centras/). Their main purpose is to coordinate the activities of rare diseases competence and reference centers, provide information about services offered to patients and families, and participate in national policy groups related to rare diseases.

European Reference Networks (ERN).

Many challenges in the field of rare diseases cannot be addressed without extensive international collaboration (Tumienė et al., 2021 https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33733400/). The basis for cooperation between health systems of EU countries in the field of rare diseases and the establishment of ERNs is the Directive 2011/24/EU of the European Parliament and Council, adopted in 2011, regarding the implementation of patients’ rights in cross-border healthcare (2011 Directive https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32011L0024). The main activities of the ERNs are:

 

  • Virtual clinical practice, using an international electronic system compliant with data security requirements, discussing complex clinical cases of patients with rare diseases.
  • Cross-border healthcare services.
  • Development of clinical practice recommendations and evidence-based resources.
  • Training, capacity building and development of training programs.
  • Biomedical, clinical, epidemiological, and other research.
  • Establishment of databases and biobanks for research, management, and collection/ sharing of rare disease data.
  • Education and dissemination.

Established in 2017, the European Reference Networks consist of over 1,600 reference centers for rare diseases from various European countries (ERN https://health.ec.europa.eu/rare-diseases-and-european-reference-networks/european-reference-networks_en). True ERN Members must meet particularly high requirements and undergo complex international evaluation procedures. VULSK Santaros Clinics participate in 12 ERN activities as a True Member, and in 6 ERN activities as an Affiliated Partner. LSMU KK participates in 5 ERN activities as a True Member, and in 8 ERN activities as an Affiliated Partner. Lithuanian rare diseases reference centers participate in all 24 ERN activities and ensure that Lithuanian citizens have access to the best practices of all ERNs.

Care Pathways for Rare Diseases

Due to the unique characteristics of rare diseases, the creation of care pathways for rare diseases requires unique solutions (Tumienė et al., 2021 https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33738760/). Care pathways for rare diseases are very broad in scope, crossing not only regional boundaries within a single country but also state borders. The entry points of the care pathway are harder to define because these diseases are difficult to recognize and diagnose. Management of transitional periods and acute conditions is more complex, and care pathways often involve a lot of highly-specialized services. The role of patient and family education and empowerment is very important, as is intersectoral and international collaboration, the application of digital technologies, and ensuring the connection between clinical practice and research. In Lithuania, much attention is given to the development and implementation of care pathways for rare diseases: in 2022, the «Diagnostics, Treatment, and Long-term Care Methodology for Rare Diseases» was published (https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Asmens_sveikatos_prieziura/Metodiniai%20dokumentai/RETOS%20LIGOS.pdf); in 2024, the «Description of the Diagnostic, Treatment, and Care Procedure for Patients with Rare Diseases» was approved by the Ministry of Health of Lithuania (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c942b9c0618611efad96fef38de4d94a?jfwid=bkaxlvwa). Specialized services are provided to people living with rare diseases (PLWRD) and their families, including coordinated multidisciplinary outpatient services (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/8a2d87c0f1d311e3a8c1a1dee39661ca), long-term continuous care provided by a named healthcare professional in a given rare disease competence or reference center (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a22b07c0a0e911e383c0832a9f635113?jfwid=5sjolg36v), and specialized psychological consultations https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ffcbdf70250511efb121d2fe3a0eff27). Currently, development  of care pathways for specific rare diseases and groups of rare diseases is an actively ongoing process.

Care pathways for rare diseases are highly diverse, with the main components being rare disease prevention, rare disease recognition and referral for diagnosis, specialized diagnostics, specialized and symptomatic treatment, multidisciplinary care, service coordination and case management, management of acute conditions, and ensuring service continuity during transitional periods (such as transitioning from pediatric to adult care, perinatal care, and palliative care), patient education, information, emotional and psychological support, and social assistance. Upon establishing the diagnosis of a rare disease, an individual care plan is prepared in the rare disease competence or reference centers, detailing the necessary steps in the care pathway, the distribution between highly specialized and locally provided services, and the division of responsibilities along with any other necessary information.

Rare Disease Prevention: Newborn Screening

In Lithuania, all newborns are screened for 12 inherited and congenital diseases (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/d0a3f940e6d011e3a0be833418c290fb?faces-redirect=true); this screening ensures timely diagnosis and treatment and ensures optimal outcomes for patients and families.

Specialized Diagnostics for Rare Diseases: In almost all cases, rare disease diagnostics is highly-specialized and complex, requires specialized equipment, expertise and competencies and often involves multidisciplinary teamwork. Since about 80% of rare diseases are genetic disorders, genetic diagnostics is very important. Since 2014, genomic tests based on next-generation sequencing and other advanced methods have been reimbursed for the diagnosis of genetic diseases (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/493feea0952611e4b92e9028929aad91). More than 600 new cases of rare genetic diseases are diagnosed annually in VUH Santaros klinikos Medical Genetics Center (https://www.santa.lt/medicinines-genetikos-centras-apie-centra/). Other highly specialized diagnostic methods for rare diseases are applied in rare disease competence and reference centers. Upon establishing the diagnosis of a rare disease, an ORPHA code is assigned; the ORPHA code can only be assigned in rare disease competence and reference centers (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5cb702d1ee1e11ec8a3a9ec3b65fdf23).

Specialized Treatment for Rare Diseases: specialized treatment of rare diseases is regulated through the legislation of the Ministry of Health of Lithuania and the State Health Insurance Fund https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/labai-retu-zmogaus-sveikatos-bukliu-gydymas/). Decisions regarding treatment with these medicines are made by the Commission for Compensation of Costs of Treatment for Very Rare Human Health Conditions (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/652656b0b00311e59010bea026bdb259).